Lapkričio 10 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) buvo pristatyta kolektyvinė monografija „Sumaniosios edukacijos komunikacija: Fluxus grįstas švietimas“, kurią parengė Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) vyriausioji mokslinė darbuotoja prof. dr. Giedrė Kvieskienė kartu su tarptautine tyrėjų komanda.
Leidinyje kviečiama pažvelgti į švietimo procesą kaip į gyvą, interaktyvų ir bendrakūrybinį reiškinį, kuriame dalyvauja visi – mokytojai, mokiniai ir bendruomenė. Autoriai siūlo atsigręžti į Fluxus filosofiją, siejančią švietimą su kūrybiškumu, eksperimentavimu, improvizacija, bendradarbiavimu, žaidybiniais elementais bei mokytojo vaidmens transformacija – nuo autoriteto prie fasilitatoriaus.
Atskirus monografijos skyrius parengė Ebba Ossiannilson (Švedija), Vytautas Kvieska, Emilija Kvieskaitė-Makovejava, Giedrė Misiūnienė, Eszter Salamon (Nyderlandai/Vengrija) ir Luca Janka Laszlo (JAV).
Autoriai dėkoja Kazimiero Simonavičiaus universitetui už intelektinę bendrystę ir paramą leidžiant monografiją.
Monografijos pristatymo proga Lietuvos mokslų akademijoje vyko mokslinė diskusija „Sumaniosios edukacijos komunikacija: Fluxus grįstas švietimas – nuo socialinės partnerystės iki dirbtinio intelekto“ subūrusi švietimo sektoriaus darbuotojus. Diskusijos dalyviai diskutavo apie tai, kaip akademinė bendruomenė savo veikloje gali derinti kūrybiškumą, moksliškumą ir partnerystę.
Diskusijoje dalyvavusi prof. dr. Giedrė Kvieskienė teigė, kad rengti monografiją su tarptautine komanda nebuvo lengva, tačiau tame ji matė didžiulę prasmę: „Tikimės, kad monografija bus naudinga mokytojams, švietimo politikams ir strategams, kurie galėtų permąstyti švietimo kryptį. Visi jaučiame, kad turime problemų švietime – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“
Profesorė pažymėjo, kad monografijos autoriai atstovauja skirtingoms šalims ir švietimo mokykloms, tačiau visus jungia bendra idėja – siekis pagrįsti išmanios edukacijos komunikaciją kaip pozityvios socializacijos transformacinę paradigmą.
Pasak jos, dauguma mokslo leidinių rengiami anglų kalba, todėl jų prieinamumas Lietuvos pedagogams dažnai ribotas. Būtent dėl šios priežasties ši tarptautinės komandos monografija parengta lietuvių kalba.
„Mūsų švietimo situacija paskatino pažvelgti į mokymą(si) žaismingiau. Fluxus judėjimas įkvepia eksperimentuoti ir improvizuoti. Kaip sakė Jurgis Mačiūnas, menas yra tėkmė – taip ir švietimas yra tėkmė. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau turime pedagogų, kurie drąsiai taiko šias idėjas savo mokyklose“, – sakė profesorė.
Diskusijoje dalyvavusi KSU mokslo prorektorė dr. doc. Helga M. Kauzonė pabrėžė, kad mokslinės idėjos įgauna tikrąją prasmę tuomet, kai jos pasiekia visuomenę – kai mokslininkai geba jas aiškiai ir patraukliai perteikti skirtingoms auditorijoms, įtraukdami akademinį, verslo ir švietimo sektorius.
Pasak prorektorės, tokia sąveika stiprina žinių apytaką ir padeda formuoti sumaniosios edukacijos pagrindus, kurių esmė – atvira, kūrybiška ir dialogu grindžiama mokslo komunikacija.
Gabija Skučaitė, edukacinės grupės „Synergetica“ steigėja, diskusijoje akcentavo dviejų polių – mokslo ir verslo – institutų sąveiką, kurie anksčiau beveik neturėjo bendrų sąlyčio taškų.
„Vienas kalbėjo apie žinias ir gebėjimus, kitas – apie vertę, dažniausiai grįstą pinigais ar ekonominiais rodikliais. Tačiau šiandien gyvename visai kitame laikmetyje – mūsų pasaulis tapo daug kompleksiškesnis ir nuolat kintantis, tarsi nuolatinėje tėkmėje, kaip sakytų Fluxus atstovai,“ – teigė G. Skučaitė.
Pasak jos, būtent šiame kismo ir tėkmės kontekste du skirtingi poliai – mokslas ir verslas – pradeda sąveikauti, kurdami naują, dinamišką struktūrą. Tai tampa savotiška Fluxus idėjos arba paradigmos išraiška, kai griežtos ribos tarp institucijų tirpsta, o mokslas ir verslas susilieja į bendrakūrą.
Pasak G. Skučaitės, toks sąveikos modelis paverčia mūsų gyvenimus mažiau institucionalizuotais – tarp mokslo ir verslo o formuojasi besipinanti, interaktyvi sistema, kurioje tėkmė virsta kūrybiniu tapsmu. „Mokslas ir verslas tampa gyvenimo būdu, nes mes susitinkame ne kaip institucijos, o kaip žmonės – kūrėjai, inovatoriai, kurie kartu kuria bendrą erdvę,“ – pabrėžė G. Skučaitė.
Monografijos autorę prof. dr. G. Kvieskienę pasveikino ir Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
